Trys afganai bažnyčios prieglobstyje: viltis dėl naujos ateities Vokietijoje

Trys afganai bažnyčios prieglobstyje: viltis dėl naujos ateities Vokietijoje

Brėmene, tiksliau Lesume, šiuo metu karštai diskutuojama bažnytinio prieglobsčio tema. Daugiausia dėmesio skiriama trims afganams, kurie prieš dešimt ir vienuolika metų pabėgo iš savo tėvynės ir keletą metų gyveno Švedijoje. Ten jie lankė mokyklą, baigė mokymus ir dirbo savo darbus. Tačiau draudimas dirbti ir grėsmė repatriacijai į Afganistaną paskatino ją emigruoti į Vokietiją. Pagal Europos įstatymus atsakinga šalis, kuri pirmoji priima pabėgėlius Europoje – tai galėtų būti Švedija. Vėzerio kurjeris praneša, kad afganai gali būti išsiųsti atgal į Švediją per šešis mėnesius, nebent jiems bus suteikta bažnyčios prieglobsčio apsauga.

Šiuo metu du iš trijų vyrų jau kreipėsi dėl bažnytinio prieglobsčio Lesumo Prisikėlimo bažnyčioje, o vieno iš jų procesas dar vyksta. Larsas Ackermannas, bažnyčios asociacijos prieglobsčio direktorius, išsamiai išnagrinėjo vyrų padėtį ir yra įsitikinęs, kad Afganistane jie turi „nulinę ateitį“. Vokietijoje dėl nuolatinio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo jų mokymas galėtų būti privalumas ir sutaupytų valstybės išlaidų. Deutschlandfunk Nova atkreipia dėmesį į tai, kad šis prieglobsčio tipas, nors ir nėra teisiškai pripažintas, yra pagrįstas moraliniais įsitikinimais ir padeda apsaugoti žmones nuo deportacijos.

Iššūkiai ir geriausios galimybės pabėgėliams

Pagrindinis bažnyčios prieglobsčio aspektas yra galimybė gauti laiko iš naujo įvertinti prieglobsčio prašymus. Apsauga dažniausiai suteikiama sunkiais atvejais, kai iškyla ūmi grėsmė gyvybei ar galūnėms, kaip rodo trijų afganų padėtis. Vyrai taip pat turi turėti teigiamą požiūrį į pasilikimą šalyje. Daugelis tikisi deportacijos kliūčių, kurios gali kilti dėl valstybės persekiojimo. Religijos politikos ekspertų iniciatyva apibendrina, kad bažnytinio prieglobsčio teisinis pagrindas grindžiamas politiniais susitarimais, o ne teisiniu pagrindu. Tai veda į įdomią, nors ir teisiškai abejotiną situaciją.

Afganų iššūkiai yra ne tik jų prieglobsčio procedūrų neapibrėžtumas, bet ir jų socialinis priėmimas. Kadangi vyrai yra kilę iš Vakarų, jie baiminasi, kad Afganistane jie nebus gerai priimti. Jie motyvuoti dirbti siekdami greitai atsikratyti valstybės pašalpų, tačiau lieka neaišku, kaip prieglobsčio institucijos spręs dėl jų prašymų. Tačiau tam tikra viltis išlieka, nes Vokietija šiuo metu nedeportuoja nusikaltėlių į Afganistaną, išskyrus nusikaltėlius, todėl galėtų rasti pragmatiškesnį sprendimą.

Bažnyčių ir bendruomenių vaidmuo

Bendruomenių ir bažnyčių parama yra nepakeičiama prieglobsčio proceso dalis. Bažnyčios prieglobstis kaip apsaugos priemonė buvo prieinama daugiau nei 40 metų ir suteikė vilties daugeliui pabėgėlių. Remiantis 2022 m. duomenimis, 859 protestantų, 243 katalikų ir 15 laisvųjų bažnyčių bendruomenės pasiūlė prieglobstį ieškantiems apsaugos. Religijos politikos ekspertų iniciatyva pabrėžia, kad bažnytinio prieglobsčio tradicija siekia senus laikus ir iki šiol atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant pabėgėlių problemas. Tačiau bažnyčios taip pat kritikuojamos, nes gali pakenkti galiojančiai teisei ir užkirsti kelią deportacijai.

Trijų afganų iš Lesumo padėtis yra ne tik individuali pabėgimo istorija, bet ir atspindi sudėtingas diskusijas apie deportaciją, apsaugą ir žmogaus likimą. Ateinančios savaitės bus lemiamos, ar ir kaip jiems Vokietijoje bus įmanomas naujas gyvenimas.